Prie privataus žemės sklypo kartais lieka nedidelis laisvos valstybinės žemės plotas, kurio negalima racionaliai naudoti kaip atskiro sklypo. Toks plotas tam tikrais atvejais gali būti suformuotas, nupirktas arba išsinuomotas ir vėliau sujungtas su besiribojančiu pagrindiniu sklypu.
Kas laikoma įsiterpusiu valstybinės žemės plotu?
Vien tai, kad valstybinė žemė yra šalia privataus sklypo, dar nesuteikia teisės jos prisijungti. Pirmiausia vertinama, ar plotas atitinka įsiterpusios žemės kriterijus.
Paprastai tai yra laisvos valstybinės žemės plotas:
- įsiterpęs tarp privačių arba naudojamų žemės sklypų;
- esantis tarp privataus sklypo ir kelio, geležinkelio, miško ar vandens telkinio;
- kuriame negalima suformuoti savarankiško racionalaus dydžio ir ribų sklypo su tinkamu privažiavimu;
- tiesiogiai besiribojantis su pareiškėjo valdomu žemės sklypu.
Kokio dydžio plotą galima įsigyti?
Žemės ūkio paskirties teritorijose privačių sklypų savininkai gali pretenduoti į iki 3 ha dydžio įsiterpusius valstybinės žemės plotus, jeigu jie atitinka teisės aktuose nustatytus kriterijus. Iki 3 ha plotai gali būti formuojami ir tarp privačių sklypų bei kelių, geležinkelių, miškų ar vandens telkinių, kai atskiro racionalaus sklypo su privažiavimu suformuoti negalima.
Tačiau konkrečiai teritorijai gali būti taikomi papildomi apribojimai. Pavyzdžiui, saugomose teritorijose arba ten, kur teritorijų planavimo dokumentai numato kitą naudojimą, pardavimas gali būti negalimas arba ribojamas.
Kas turi teisę pirkti?
Teisę pretenduoti į įsiterpusį plotą turi su juo besiribojančių privačių žemės sklypų savininkai. Tiesioginis ribojimasis praktikoje vertinamas pagal bendrą ribą, o ne vien vieną bendrą ribos tašką.
Jeigu su valstybinės žemės plotu ribojasi keli privatūs sklypai, apie planuojamą projektą informuojami visi teisę turintys savininkai. Kai pirkti pageidauja keli asmenys, jie gali pateikti rašytinį susitarimą dėl pageidaujamų dalių. Nesusitarus, dalys gali būti nustatomos proporcingai bendros ribos ilgiui pagal taikomas taisykles.
Kada plotas nuomojamas, o ne parduodamas?
Jeigu įsiterpęs valstybinės žemės plotas ribojasi su nuomojamu valstybinės žemės sklypu, jo naudotojas paprastai negali šio ploto nusipirkti, tačiau gali pretenduoti jį išsinuomoti.
Žemės ūkio veiklai tinkamų įsiterpusių plotų nuomos dydžio ribos priklauso nuo teritorijos. NŽT nurodo, kad miestų teritorijose, miestams priskirtose po 1995 m. birželio 1 d., toks plotas negali viršyti 0,04 ha, o kaimo gyvenamosiose vietovėse – 3 ha.
Kodėl reikalingas žemės valdos projektas?
Įsiterpusio valstybinės žemės ploto negalima tiesiog pridėti prie esamo sklypo pakeičiant plano ribą. Pirmiausia turi būti parengtas žemės valdos projektas:
- žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas; arba
- žemės reformos žemėtvarkos projektas, kai taikoma ši procedūra.
Projekte suformuojamas įsiterpęs plotas, nustatomos jo ribos ir iš anksto įvertinama galimybė sujungti su besiribojančiu pagrindiniu sklypu.
Įprasta procedūros eiga
- Patikrinama, kam patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė ir kuriai institucijai teikti prašymą.
- Įvertinama, ar pageidaujamas plotas atitinka įsiterpusios žemės kriterijus.
- Pateikiamas prašymas pirkti arba nuomoti plotą ir inicijuoti žemės valdos projekto rengimą.
- Apie procedūrą informuojami kiti besiribojančių sklypų savininkai ar nuomininkai.
- Projektas rengiamas ir derinamas per ŽPDRIS.
- Suformuotas plotas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre.
- Atliekamos pardavimo arba nuomos procedūros.
- Įsigytas ar išsinuomotas plotas sujungiamas su pagrindiniu sklypu.
Per kiek laiko reikia sujungti sklypus?
Žemės ūkio paskirties įsiterpęs plotas negali likti savarankišku nekilnojamojo turto objektu. NŽT nurodo, kad per 6 mėnesius nuo pirkimo–pardavimo arba nuomos sutarties sudarymo jis turi būti sujungtas su besiribojančiu žemės ūkio paskirties sklypu. Projektavimo, kadastrinių matavimų, registravimo ir sujungimo išlaidas apmoka pirkėjas arba nuomininkas.
Dažniausios priežastys, kodėl prašymas netenkinamas
- plotas gali būti suformuotas kaip savarankiškas racionalus sklypas;
- plotas nesiriboja su pareiškėjo valdomu sklypu;
- teritorijų planavimo dokumentuose numatytas kitas žemės naudojimas;
- taikomi saugomų teritorijų ar kiti pardavimo apribojimai;
- neįvertintos projekto rengimo, matavimų ir registravimo išlaidos;
- keli teisę turintys savininkai nesuderina pageidaujamų dalių.
Oficialūs šaltiniai
Šalia jūsų sklypo yra laisvos valstybinės žemės? Prieš teikiant prašymą verta patikrinti ploto statusą, ribojimąsi, paskirtį ir galimybę jį sujungti su turimu sklypu. Pirminis vertinimas padeda išvengti nereikalingų projektavimo išlaidų.